Filmuose apie milijoną bevagiančius smulkius banditėlius dažniausiai jie planuodavo už tuos pinigus pabėgti į Rio de Žaneirą, bene žymiausią Brazilijos miestą ir vadinamąjį rojų žemėje.
Kaip tik tokiu rojumi aš ir interpretavau vieno savo mylimiausių kino fantastų Terry Gilliamo filmo ‘Brazil’ pavadinimą. Nuo tiesos toli nenuklydau, pavadinimą įkvėpė ši daina. Palmių ir sambos šiame filme nė iš tolo nesimato. Pagrindinis filmo herojus Sam Lowry (daugeliui dabar labiau prisimenamas iš ‘Karibų piratų’ Johnathan Pryce) gyvena ateityje (kuri man šiek tiek primena 1985metų realybę kai kuriuose pasaulio galuose ir, neišvengiamai, Orwellą). Didysis Brolis stebi visus ir nedaro klaidų ir rūpinasi, jog ir kiti jų nedarytų. Biurokratinis darbas, kuris neteikia jokio malonumo, jaunystės, grožio ir ‘elito’ besivaikanti motina ir nelabai nuoširdūs taip vadinami draugai.
Na, toks ganėtinai nieko gero gyvenimas. Mūsų herojui, bent pasąmonėje taip pat atrodo ir jis savo sapnuose tampa Angelu (Ikaru?) ir ten sutinka Svajonių merginą (labai tinka dviprasmis anglų ‘dreams’). Ir štai, netikėtai Didžiojo Brolio sistema įsivėlus gramatinei klaidai suima ne tą žmogų. Ir į Samo darbovietę teisybės ieškoti ateina neteisingai suimtojo kaimynė, kuri o bet tačiau pasirodo besanti ta pati sapnų mergina! Tačiau Didysis Brolis nenori pasirodyti klystantis tad paskelbia Jill (na tą merginą) teroriste. O Samas, savo sapnų ir simpatijos įkvėptas, susiruošia jai padėti kur ramus ir nuobodus jo gyvenimas baigiasi. Anksčiau ar vėliau, tikrąja to žodžio prasme.
Iš pradžių filmas atrodo lyg didelis gliukas ir visiška nesąmonė, bet tada griebia smegenis iš giliau ir supranti, kad ką tik matei šedevrą. Ir žiūri darkart. 10/10
Traileris:
