Švelni ir pūkuota Michelio Gondry pasaka apie gyvenimą, meilę ir tai kaip gražios svajonės gali imti graužti žmogų iš vidaus ir parodyti savo griaunamąją galią.

9/10.

5/10.

PS: T. Hardy tikrai gerai moka įkūnyti psichopatus.

8/10

8/10

7/10

kiek pavėluotai, bet su Naujaisiais visus.
Atsiprašau už iiiilgą pertrauką, taip jau supuolė, kad daug reikalų užgriuvo pastarąjį pusmetį, todėl teko nuskriausti blog’ą.

Šiemet reikalų bus nemažiau. Bet užsidaryti nesinori, todėl nusprendžiau kiek pakoreguoti formatą. Nuo šiol bus taip:

Viskas, ką norėsiu (arba norėsime, jei dar rasiu able and willing bendraautorių) pasakyti apie filmą, turės tilpti į 140 simbolių. Ir, aišku, posteris + traileris.

“SMS formatas”, kurį kažkada galvojo įgyvendinti Gobbitas, bet taip ir neįgyvendino. Tai nusižiūrėjau nuo jo, va.

Bučkis,

Martynas

Ispanų kinas neprasidėjo nuo Pedro Almodovaro, prieš septynetą metų rašė ‘Kinas’. Neprasidėjo ispanų kinas ir nuo Bunuelio, kuris kartu su Dali parodė, jog žmogaus akis ne ką tesiskiria nuo karvės. Bet ne apie tai čia. Svarbiausia, kad nei vienu, nei kitu ispanų kinas nesibaigė.

Sci-fi europietiškame kine ne itin dažnai pasitaiko, labiausiai dėl finansinių galimybių, tačiau kas nori, tas randa kaip pigiai ir kokybiškai padaryti fantaziją įterpiant ją į labiau įprastą tokiam kinui buitį. Taip ir atsitinka šiame filme, kurio anglišką versiją Holivudas, beje, išleidžia kitąmet.

Taigi, naujakurys Hektoras (Karra Elejalde) nieko pernelyg neveikdamas su žiūronais pastebi merginą miškelyje priešais. Kadangi ji parodo ir ką turi po marškinėliais, žmonai išvažiavus pirkti produktų vakarienei, Hektoras išsiruošia į tyrinėjimus. Sako, kad smalsumas pražudė pelę. Tas pats smalsumas filmo herojų taip pat ne itin laimingai nuveda į nepamirštąmą nuotykį ir laiko mašiną.

Apie filmo pavadinimą pasakyčiau, jog klaidinantis ir kadangi verstųsi ‘Laiko nusikaltimai’, tuo primena Timebandits ir verčia tikėtis kažko panašaus. Tačiau vietoj to gauni logiškai mąstyti atsisakančio vyruko pastangas sunaikinti savi kitą ‘aš’ ir kurlink tai nuveda. Hektoro atsisakymas ramiai pasėdėti valandą ir palaukti kol visa grįš į normalų gyvenimą labai erzina bei tuo pačiu išduoda siužeto vingius. Šiek tiek nustebina tik praėjus dviem filmo trečdaliams. Bet pažiūrėjus filmą apima keistas pojūtis lyg pats keliautum laike. Vat čia tai geras!

Kai siužetas erzina, na, jis erzina. Ir taip pat ilgai lieka galvoje ir norisi apie jį pasakoti. Tada žiūri ir kalba kiti. Filmo kūrėjų tikslas pasiektas. 7/10

Šiek tiek apie epinius mastus: serialą filmavo Maroke, Islandijoje, Airijoje, Maltoje ir dar bala žino kur. Sako, kad pirmas sezonas kainavo maždaug 60 mln. dolerių. O Vikipedija rašo, kad kiekvieną “Game of Thrones” seriją šiai dienai matė maždaug 10.3 mln. žiūrovų. Tai manau, tas vienas kritikas buvo teisus sakydamas, kad “Game of Thrones” yra ”gateway drug to fantasy fan culture“. Nenuostabu, kad HBO jau nusprendė filmuoti ir trečiąjį sezoną.

Daugiau nepasakosiu. Eikite ir žiūrėkite. STAIGEI! 10/10.

PS: Pirmąjį sezoną, beje, rodė ir mūsiškė BTV.

PPS: Brace yourselves..

Apie šitą filmą turėjo būt parašyta jau seniai. Ir ne vien todėl, kad ši sci-fi komedija su aktorių žvaigždynu yra nuostabus filmas bet kokio niūrumo dienai ar nakčiai praskaidrint. Bet geriau vėliau negu niekada.

Pačioje pradžioje Žemę palieka delfinai (ir nors tai jie daro žymiai smagiau ir gražiau, į galvą negali neateiti palyginimas su Camiu “Maro” žiurkėmis) ir nors tai turėtų kelti susirūpinimą, gyvenimas planetoje bėga kaip bėgęs ir tokiems paprastiems žmonėms kaip Artūras Dentas (Martin Freeman, matytas kitose britų komedijose Hot fuzz bei Love actually) didesnių rūpesčių kelia tai, jog vakarėlyje nepavyko pakabinti merginos, o štai šįryt pabudus buldozeriai ruošiasi sugriauti jo namą, nes jis trukdys greitkeliui. Čia pas Arthurą atskuba jo geriausias draugas Ford Prefect (Mos Def iš Italian Job) ir atskleidžia savo tikrąją prigimtį – jis yra ateivis iš kitos galaktikos pusės ir po dešimties minučių visa Žemės planeta bus sunakinta, nes ji trukdo kosminiam greitkeliui. Fordas išgelbsti Artūrą ir taip prasideda jų autostopinė kelionė po kosmosą.

Kaip ir priklauso geram filmui, čia pilna įvairių netikėtumų. Kaip kad tai, jog be rankšluosčio į kosminę kelionę geriau nė nesileisti, arba tai, jog likus pusei minutės gyventi Artūrą ir Fordą išgelbsti kosminis laivas su Fordo pusbroliu galaktikos prezidentu ir ta pačia mergina Tricia (mano kuklia moteriška nuomone, viena gražiausių aktorių Zooey Deschanel iš 500 days of Summer) su kuria Artūrui nepasisekė vakarėlyje. Tokie sutapimai vyktų veltui jeigu nenuvestų į dar netikėčiausius nuotykius visose kosmoso pusėse ieškant Didžiojo klausimo (nes į jį jau atsakyta, tačiau klausimo niekas dar nežino) ir sutinkant tokius kino grandus kaip John Malkovich, Billy Nighy ir Hellen Mirren balsą.

Vienas mieliausių šiame filme, bent man, yra androidas Marvinas su žmogaus asmenybe ir depresija bei Alan Rickman balsu komentuojantis visa kas vyksta aplink. Labai žmogiška ir smagu. O ginklas, priverčiantis suprasti į tave šovusiojo požiūrį į gyvenimą ir savijautą, tikrai praverstų ne vienai moteriai, ne veltui joms ir buvo sukurtas.

Visas spalvingas reginys neprailgsta, o jį pažiūrėjus supranti, jog nėra nieko geriau už paprastą arbatos puodelį šiame tobulai netobulame pasaulyje. Ir nesvarbu koks yra tas Didysis galaktikos ir viso kosmoso klausimas, kiekvienam svarbiausias yra ar jis/ji yra tas/ta vienintelis, kurio ieškojai visą gyvenimą.

Nebanalus mielas filmas širdžiai atgaivinti. 8/10

 Traileris: