Režisierius Zack’as Snyder’is išsitreniravo įspūdingų filmų raumenį – tai jis sukūrė “300” ir “Watchmen”, pritrėkšdamas žiūrovus unikalių efektų kalnais ir neregėtais vaizdais. Dabar Zack’as nusprendė treniruoti sudėtingesnio scenarijaus raumenį. Teks paprakaituot!
“Sucker punch” yra skirtas vyriškai auditorijai, ir turi visus ją žavinčius atributus: daug gražių jaunų merginų, daug veiksmo, masinių susišaudymu ir sprogimų. Deja, taip pat jis turi ir šiai auditorijai sunkiai perkandamą scenarijaus posluoksnį: didžioji veiksmo dalis vyksta iliuzinėje protagonistės tikrovėje, kurią ši susikuria po sukrečiančios traumos šeimoje patekusi į kraupią psihitatrinę. Dar būtų nieko, bet dabar vyrukams kine tikrai atvimpa žandikaulis: toje iliuzinėje tikrovėje vyksta virtualios, o gal iliuzinės (pakvipo “Inception”?) misijos (visi efektai vyksta irgi čia).
Apie efektus: juos reikėtų pažymėti atskirai. Virtualiame pasaulyje galima viskas, todėl režisierius ir dailės skyrius padirbėjo iš peties, vaizduotės nevaržė. Slibinai, gigantiški samurajai, robotai, orkai, Pirmo pasaulinio batalijos ir daug daug liepsnų, kardų ir pozų iš “The Matrix”. Norisi šaukti “ką dar jūs man parodysit?!” Yra net sulėtintas laikas. Visa tai žavi, kelia neironišką šypseną ir kutena “efektų liauką” komiksų ekranizacijų, kompiuterinių žaidimų ir kovinių epų gurmanams. Rekomenduoju atkreipti dėmesį, kaip meistriškai atskirtos aplinkos – spalvomis, nuotaika.
Filmui per kojas kerta jau minėtas scenarijaus daugiasluoksniškumas ir jaunų aktorių vaidyba. Keli kino veteranai čia tikrai blizga (epizodinis, bet puikus Scott Glenn, tačiau visuma yra plokščia ir nejaudinanti. Pagrindinė aktorė Emily Browning – neįtikina, jos vienoda “nuskriaustos mergaitės” išraiška visada atrodo kaip ne iš to filmo. Jei ne vaizdai, “Sucker punch” būtų visai “sucker”. Beje, pavadinimas reiškia “netikėtą, dažnai nelegalų smūgį oponentui”. Galima sakyti, šį kartą smūgis gavosi ne oponentui, o sau.
Už gražius vaizdus pagiriam, bet rezervuotai 6/10.
Traileris:
Snarglys o ne kinas. “Daugiasluoksniskumas” – diplomatiskai vadinamas FAIL siuo atveju :) Patarciau daugiau laiko skirti 300 ir Watchmen perziurai ir analizei – geresni rezisieriaus darbai nei sitas paaugliskas slamstas.
Daugiasluoksniškumas yra būtent tai, kas šiame filme buvo fail. Tas ir parašyta. O 300 ir Watchmen apžvalgos maybe incoming, whaddaya know? ;)
Idomu bus pamatyti “Man of Steel”. Nesigincyjam del sito kino terminu – as atradau tik vizualiai igyvendintas filosofines refleksijas. Bet matyt cia priklauso nuo isprusimo, suvoksi jas ar ne. Tie “sluoksniai” apie kuriuos raso Space Mariner – sunkiai siejami… bardakas su scenarijumi.