Tai va, sėdžiu kavinukėj ir kaip tikras hipsteris rašau blog’ą. Šįkart apie septynias mirtinąsias biblijines nuodėmes.
Senas, pavargęs ir viskuo nusivylęs detektyvas ir kątik į didelį miestą atvykęs, pasipūtęs žalias pradedantis jo partneris. Pirmojo paskutinė ir antrojo pirmoji byla. Patirtis prieš entuziazmą. Būtų toks gan standartinis filmas apie “buddy cops”, bet čia apsireiškia religinis maniakas (K. Spacey) ir viską išmaišo. Cops do not become buddies.
Pliusas kūrėjams už atmosferą filme, nuo pat pradžių persekioja nuojauta, kad tuoj nutiks kažkas nepataisomo, ore tiesiog tvyro blogis. Pliusas Pittui už naujoko karštakošiškumą, pliusas Freemanui už suvaidintą (?) nuovargį. Pliusas ir Kevinui nors ir už trumpai, bet labai įtikinamai suvaidintą sociopatą. Ir siaubingo dydžio pliusas Holivudui, kad nesušiko pabaigos, kuri jus tikrai šokiruos.
Tik nesuprantu, kodėl filmą reikėjo pavadinti “SepSeptyniyni”. Kuklus 7 būtų kuo puikiausiai tikęs.
9/10. Ne silpnų nervų žmonėms.
Traileris:
Šis filmas man labai ‘patiko’ – jei taip galima sakyti apie tokį siužetą. Pritariu visiškai dėl blogio jausmo, ir ne dėl to, kad buvo rodomos žudynės. Tame fone trapioji Gwyneth, jos atvirumas su Freeman herojumi šaukte šaukė apie tai, kad tuoj kažkas įvyks.