Kažin, ar “Star Trek” herojai nors pagalvojo kartą pagalvojo, kas būtų, jei tos visos sapalionės, kurias jie turėjo vaidinti, pataptų tiesa? “Galaxy Quest” – būtent apie tai. Kažkada buvusio labai populiaraus TV serialo herojai tenkinasi buvusios šlovės likučiais pasirodydami į įvairiuose fanų suvažiavimuose ir supermarketų atidarymuose. Nuo paskutinio epizodo eterio praėjo jau 17 metų ir visai įgulai toks gyvenimas jau įgriso. Išskyrus Nesmitą, kuris už kitus jaučiasi kietesnis, nes yra “kapitonas”. Ir per eilinį vietinės “maksimos” atidarymą motušė Visata iškrečia jiems pokštą – visas jų TV šou virsta realybe, su tikrais ateiviais, kosminiais laivais ir kitais būtinais atributais

Kodėl šis “kvestas” man patiko? Nes geba taikliai, bet neužgauliai pasišaipyti iš visos “Startrekiados”, kosminiuose tv serialuose vyraujančių klišių, hardcore fanų, komiksų konvencijų ir geekų (ar reik sakyt – nerdų?) apskritai. Ir išvis, filmas nestokoja sveiko humoro ir ironijos (pvz, supermoteris ateivių žudikė Ripley, čia patapusi didžiakrūte žvaigždeive, tegebančia kaip papūga kartoti laivo kompiuterio komandas – priceless). Nors ne fantastams greičiausiai ir nepatiks (šio žanro parodijos dažniausiai tik patiem fantastam ir tepatinka), aš duodu 7 iš 10.