Filmuose apie milijoną bevagiančius smulkius banditėlius dažniausiai jie planuodavo už tuos pinigus pabėgti į Rio de Žaneirą, bene žymiausią Brazilijos miestą ir vadinamąjį rojų žemėje.

Kaip tik tokiu rojumi aš ir interpretavau vieno savo mylimiausių kino fantastų Terry Gilliamo filmo ‘Brazil’ pavadinimą. Nuo tiesos toli nenuklydau, pavadinimą įkvėpė ši daina. Palmių ir sambos šiame filme nė iš tolo nesimato. Pagrindinis filmo herojus Sam Lowry (daugeliui dabar labiau prisimenamas iš ‘Karibų piratų’ Johnathan Pryce) gyvena ateityje (kuri man šiek tiek primena 1985metų realybę kai kuriuose pasaulio galuose ir, neišvengiamai, Orwellą). Didysis Brolis stebi visus ir nedaro klaidų ir rūpinasi, jog ir kiti jų nedarytų. Biurokratinis darbas, kuris neteikia jokio malonumo, jaunystės, grožio ir ‘elito’ besivaikanti motina ir nelabai nuoširdūs taip vadinami draugai.

Na, toks ganėtinai nieko gero gyvenimas. Mūsų herojui, bent pasąmonėje taip pat atrodo ir jis savo sapnuose tampa Angelu (Ikaru?) ir ten sutinka Svajonių merginą (labai tinka dviprasmis anglų ‘dreams’).  Ir štai, netikėtai Didžiojo Brolio sistema įsivėlus gramatinei klaidai suima ne tą žmogų. Ir į Samo darbovietę teisybės ieškoti ateina neteisingai suimtojo kaimynė, kuri o bet tačiau pasirodo besanti ta pati sapnų mergina! Tačiau Didysis Brolis nenori pasirodyti klystantis tad paskelbia Jill (na tą merginą) teroriste. O Samas, savo sapnų ir simpatijos įkvėptas, susiruošia jai padėti kur ramus ir nuobodus jo gyvenimas baigiasi. Anksčiau ar vėliau, tikrąja to žodžio prasme.

Iš pradžių filmas atrodo lyg didelis gliukas ir visiška nesąmonė, bet tada griebia smegenis iš giliau ir supranti, kad ką tik matei šedevrą. Ir žiūri darkart. 10/10

Traileris:

Tai čia trumpai apie to vaisto (narkotiko?) naudą. Bet kaip ir dauguma vaistų (arba visi narkotikai), šis irgi turi pašalinį poveikį, dėl kurio istorija pavirsta į trilerį. Kas įdomiausia, kad herojus (prieš pavartojimą – nevykėlis rašytojas, po pavartojimo – Wall Street’o genijus) nuo to vaisto (narkotiko?) viską greičiau suvokia ir geriau atsimena (ir sugeba laaaabai greitai sudėti 2+2), bet nuo to nepasidaro gudresnis, kadangi įnirtingai lipa ant to pačio grėblio. Apie grėblį daugiau nepasakosiu, pamatykit patys. O filmo moralas tai gal būtų toks, kad gyvenimiška išmintis yra užgyvenama (o ne įgyjama su tablete) ir be jos net ir superkompiuterinės smegenys tau didelės naudos neduos.

Mr. Mackey sakytų “drugs are bad, mkaaay?“, aš su juo iš esmės sutinku. Bet šito tai norėčiau pabandyti, nu nors kartelį…

Pabaigai: šitame filme Cooperis – ok, De Niro – senas, bet vis dar geras. Tas pagrindines merginas pamiršau po 20 min. (gal ir aš jau senas?). Bet istorija įdomi ir pamokanti. 7/10.

PS: Na, o filmų pavadinimų vertėjai Lietuvoje turbūt vartoja kitokias tabletes, nes “Limitless” mūsų kino teatruose vadinasi “Šalutinis efektas”.

Traileris:

Jau turintis stažą kinas, tačiau geriausias iš naujesnių John’o Frankenheimer’io režisuotų.  Pradėjęs savo karjerą kaip tiesioginių TV laidų vedėjas J.Frankenheimer’is nesispecializavo kino industrijoje, tačiau nustebino keliais neeiliniais hitais “The Manchurian Candidate“, “The French Connection II” ir t.t. Būtina atkreipti dėmesį į kameros valdymą – kine yra vienos geriausių vakarų kino automobilių gaudynių scenos.

Filmo pavadinimas nieko bendro neturintiems su Japonija atrodys keistas. Ronin – taip vadinti samurajai, netekę šeimininko, kad pragyventų pardavinėjantys savo paslaugas už pinigus. Kariai susidėdavo su visokio plauko nusikaltėliais arba tapdavo vagimis.

Žiupsnelis japoniško karių kodo taikliai refleksuoja į kine veikiančių vaidmenų socialinę padėtį – visi jie “ex-military“, samdiniai be tarnybos. Filmo pagrindinis akcentas – veiksmas, kiek primenantis ’90 trilerius. Nėra biografijų, istorijų ar dramų – neaišku kuris specialistas iš kur atėjo ir ką veikė, miglotai užsimenama apie juos suvedusį kontaktą “man in the wheelchair“  ir kitą žaidėjų pusę – rusų “ex-KGB“. Uždavinys : pavogti 24/7 saugomą lagaminą iš grupelės pavojingų vyrukų. Veiksmo lokacijos kine nėra tiksliai apibrėžtos – Paryžius, Nica, kavinukė Mormartro siaurose gatvelėse, draugo prieglobstis  kažkur kalnuose ir žinoma įsimintini automobilių pasilakstymai didmiečių gatvėmis (atrodo labai įtikinamai). Visoje migloje action krosnį  užkuria ir pasitikėjimo druskos beria Robert’as De Niro, Jean’as Reno, Sean Bean ir kiti aktoriai. Simpatiškąją Deidrą, tarp ronin’ų, šiuo metu vis dar galime išvysti TV seriale “Californication“.

Teigiama įtampa – kietas veiksmas – laiko patikrinta :)  – 8/10

“Heat” – kriminalinė drama apie bankų plėšikus ir jų visiškus nedraugus policininkus. Siužeto peripetijų gal nepasakosiu, išduosiu tik tiek, kad misteris Alas – visiškai atsidavęs savo darbui (tiek atsidavęs, kad jau tris kartus išsiskyrė dėl to) detektyvas, gaudantis plėšiką Robertą (kuris turi savo gaują, bet neturi moters ir dėl to kartais labai liūdi).

Ne visi nuopelnai priklauso pagrindinėm filmo žvaigždėm, antraplaniai aktoriai irgi gerai padirbėjo. Pridedam gerai sukaltą istoriją, daug įtampos, derantį garso takelį (Moby filmo pabaigoje – awesome!) ir gaunam vieną geresnių kriminalinių dramų ever.

8/10. Ne 10, nes pabaiga nepatiko. O šiaip tai tos 3 valandos visai neprailgs, pažadu.

Traileris: