“The Moon” yra apie vienatvę ir haliucinacijas pilkame fone. Jį galima palyginti su “Soliariu”, tik pastarąjame buvo daugiau žmonių, o pilka masė – ne dulkės, bet smegenys. Mėnulyje vienišas Sam’o Rockwell’o herojus (irgi vardu Sam’as) šnekučiuojasi su HAL’o draugužiu GERTY (puikiai įgarsinto Kevin Spacey), prižiūri kombainus, siuntinėja į Žemę helium-3 kanistrus ir nekantriai laukia, kada galės šauti atgal į žydrąją planetą (su kuria jau kuris laikas labai prastas ryšys). Kaip dažniausiai nutinka visiems vienišiems darbuotojams kosmose, Sam’ui prasideda haliucinacijos: ir bazėje, ir “lauke”. Nuo čia siužetas dramatiškai įgauna tempo, kyla įtampa, sci-fi detektyvas vystosi įdomiai ir nuosekliai. Dabar sustokime, nes nepaspoilintas “The Moon” žiūrėjimas bus daug malonesnis.

Didelis pliusas filmo dailės departamentui už itin realistišką, paprastą ir preciziškai įgyvendintą pliko Mėnulio bei sterilios kasyklos bazės viziją. Nors čia nerasite monstrų, lazerių ir kosminių mūšių, bet akims yra kuo mėgautis, – jei dar liko vietos po mėgavimosi Rockwell’o vaidyba – šis vaidmuo idealiai jam tiko.

Rašom tvirtą mokslinį-fantastinį 9/10.

Beje, intriguojanti naujiena: žadama, jog 2013 metais pasirodys “The Moon” tęsinys, to paties Duncan Jones režisuotas futuristinis trileris “Mute”.

Traileris: