Martin Scorsese režisuota brangiausia kino istorijoje pilotinė serija aiškiai sako, kad serialas bus geras, tiesa? Ne. Boardwalk Empire yra gąsdinančiai tobulas. Vieno pagrindinių The Sopranos žmonių, Terence Winter sukurtas HBO darbas jau po pirmojo sezono gauna instant classic etiketę.

Beveik tikra prohibicijos eros istorija apie Atlantic City iždininką ir neoficialų valdovą Enoch ‘Nucky’ Johnson (seriale tapusį Tompsonu) ekrane pavirsta kinematografiška, lengvai sutirštinta ir nuo buitiškumo išvalyta realybe, o tai, kaip sakė Paul Rand, yra kiekvieno menininko tikslas.

Pasiklydę vertime ar priversti aukštesnių jėgų, lietuviškos serialo adaptacijos autoriai sėkmingai išpjauna poeziją iš pavadinimo, suteikdami serialui Sauso įstatymo vardą ir, jei neduokdie kas nesupras, prideda paaiškinimą Mafijos gimimas, visa tai nepaisant fakto, kad, cituoju Encyclopaedia Britannica, “mafija atsirado vėlyvaisias Viduramžiais Sicilijoje”. Tiek to.

Steve Buscemi valdo nuo pat sapną primenančių titrų iki kiekvieno epizodo pabaigos, kandus, įtikinantis ir meistriškai tampantis virvutes, nors mes ir nujaučiam tamsias audras siaučiant už tų atsainių akių. Apgaulingai moteriška Trainspotting aktorė Kelly Macdonald slepia plieninį protą ir valią, Michael Pitt iš Bernardo Bertolucci The Dreamers matyto naivaus studento 1968 m. Paryžiuje čia virsta karo baisumų suluošintu žvėrimi kūdikio veidu, Stephen Graham vaidinamas istorinis Al Capone nostalgiškai primena šauniuosius Šančių ir Slobodkės vaikinus, dar kartą patvirtindamas tiesą, kad veidas atspindi dūšią ir, pagaliau, Michael Shannon įkūnija prohibicijos agentą, religinį maniaką, kuriam tikslas pateisina bet kokias priemones. Visi jie  suformuoja nepamirštamą ansamblį lydintį iki pat sezono pabaigos ir atima miegą belaukiant dabar jau prasidėjusio antrojo sezono. Kiekviena serija – tai atskiras filmas, kiekviena scena – pati svarbiausia, o kiekvienas dialogas – tema kitos dienos pokalbiams.

Boardwalk Empire yra, kaip sako amerikonai, hell of a watching arba, jei seksime lietuviškos adaptacijos tradicija, šauni istorinė veiksmo drama. 10/10.

Kaip atrodo extreme sports filmai? Daug veiksmo, geriausių atletų pasirodymai ir rėmėjų akcentas. Sodrūs prieskoniai be adrenalino šūvių gyventi negalintiems. Bet Stance Films vyrukai galvoja kitaip. Filmas pelnė X-Dance geriausio kino ir kinematografinius apdovanojimus. Režisierius Derek’as Frankowski’s naudodamas savo sporto fotografo kompeteciją lieja vaizdus ir veiksmą labai tolygiai, vieną po kito.

Kine pasakojama sentimentali dviračio gyvenimo istorija. Dviratis tik daiktas, bet… tai  gyvenimo dalis. Išmokstame riedėti, važiuoti dviem ratais, judame greičiau ir dažniau, atrandame kiemus, skersgatvius,  nusileidimus, takelius. Vieni dviračius prisimena tik šiltuoju metų laiku, kiti juo gyvena ištisus metus.  Ar yra dar koks nors mechanizmas, varomas žmogaus jėga, kuris gali būti toks artimas savo prigimtimi ir paprastumu?

Kinas nudžiugins tiek profesionalius sportininkus, tiek bent kartą užlipusius ant dviračio. Jokios dokumentikos. Raideriai filme profai, tačiau ne juos matysite žiurėdami. Klausykitės istorijos ir muzikos! Esu beveik įsitikinęs, kad po filmo lėksite dviem ratais :)

9/10 savo kategorijoje.

Traileris:

Iš po žemių telefonu kalbėtis su pagrobėjais daug liūdniau: nei šviesos, nei nuovokos – tik žydras telefono ekranas, karsto lentos ir byrančios žemės iš visų pusių. Toks yra “Buried”, filmas apie paprastą vairuotoją, kurio konvojų iššaudė, o jį palaidojo gyvą po Irako smėliu. Iš jo reikalaujama išpirkos, tamsu, vietoj kino lempų – apšvietimas Zippo žiebtuvėliu…

Ironiška, tačiau nėra ką daugiau pridurti apie šį požeminį kapo trilerį. Operatorius virtuoziškai filmuoja karste įkalintą Ryan’ą Reynolds’ą, o papildomi pliusai keliauja voice casting’ui už kadro, gerokai prisidedančiam prie atmosferos. Na, o dabar įsiklausom į byrančio karstan smėlio šiugždėjimą…

7/10. Traileris – after the break.

Traileris:

Šį kartą Danny Boyle darbas buvo rodomas Kino pavasaryje, o reitingo atžvilgiu lygiuojasi į Lušnynų milionierių (Slumdog millionaire, 2008) arba Trainspotting’ą (Trainspotting 1996) arba Paplūdimį (The Beach, 2000). Režisierius bando daug ir įvairiai ir šis eksperimentas vertas 1,5h brangaus gyvenimo laiko.

Scenarijus paremtas Aron’o  Ralston’o gyvenimo istorija. Ekstremalaus kopimo ir dviračių sporto mėgėjas savaitgaliais lekia į USA Colorado kanjonus važinėtis dviračiu, kopinėti ir atsiplėšti nuo kasdienybes. Tarp uolų jis jaučiasi savimi, visiškai nepriklausomas ir savarankiškas – king of the hill.

Šeštadienis prasideda skaisčia saule, Aron’as atsibunda savo automobilyje. Visa diena kopinėjimo ir važinėjimo dviračiu priešaky. Keliaudamas žinomais takais Aron’as atranda vis kitų vietų, kur gali užsikarti ir pamatyti ta patį vaizdą kitaip. Pakeliui sutikęs pasiklydusias merginas su jomis praleidžia pusdienį nardydamas žydrame vandenyje tarp uolų… ir keliauja toliau atradimų keliu, tik dar nežino kas jo laukia. Aron’as leidžiasi siauru tarpekliu, paslysta, krenta, kartu su juo nukrenta riedulys, užspausdamas jam ranką.

Pasitikėjimo savimi lydimi žmonės praranda budrumą – tai yra kaip tik tuomet, kai ateina slenkstis, laiptas, siena, per kurį turi perlipti. Pasirinkimo nėra – lipk arba mirk. Aron’as bando išsilaisvinti, sutemsta, pateka saulė, vandens atsargos prie pabaigos, bėga laikas, dar diena, Aron’as prisimena geriausius gyvenimo momentus… Po 127 valandų ateina laikas apsispręsti – gyventi arba mirti.

Sakykit kam nors kur einat ir vertinkite tai ką turite. Gyvenimas pilnas netikėtumų :)

8/10

Traileris:

Džonas Brenanas – valstybinio koledžo dėstytojas, turintis gražią žmoną ir mažą sūnų. Visi trys laimingai gyvena, bet vieną dieną šią idilė staigiai griūva – žmona areštuojama už žmogžudystę.  Džonas įsitikinęs, kad visa tai – didelis nesusipratimas, bet įkalčiai byloja kitaip. Kai vilčių išgirsti išteisinamąjį nuosprendį nebelieka, mūsų kuklusis dėstytojas pradeda kurti planą, kaip išvaduoti žmoną iš kalėjimo..

Labai šitas trileris nenustebino, bet dramos ir įtampos užteko, kad susidomėjęs pažiūrėčiau iki galo. Pats tas sekmadienio vakarui – 7.5/10.

Traileris:

Gal pirmos dvi serijos ir kėlė abejonių (nouneiminiai aktoriai, iš pradžių gal nelabai įdomus ir lėtai besivyniojantis siužetas etc.), bet sezonui įpusėjus drąsiai patariu. Tokie lengvai skiesti “Sopranai” apie boksą. 8/10. Pažiūrėsim, kaip seksis toliau, gal skiedalų sumažės? :)

Traileris:

PS: geras kalambūrčikas pavadinime, ne? :)

Bet man asmeniškai tikroji filmo žvaigždė – Christian Bale. Jau ką šis aktorius moka, tai persikūnyti. Ir jam ypatingai jam sekasi pavirsti į liesą, kretančią žmogystą. Taip jis yra padaręs jau dviejuose filmuose (Rescue Dawn ir The Machinist), “Kovotojas” – trečiasis. Bedantis, kūdas kaip šakalys, drebantis nuo lomkių arba žibančiom nuo “kreko” akim – Ch. Bale savo vaidmenį išlaužė kraupiai tikroviškai. Kaip ten visokie svarbūs kritikai sako, “astonishing performance”.

Dvi valandos įtraukiančios dramos – 9/10.

Update: guess what, Ch. Bale gavo “Oskarą” už geriausią antraplanį vaidmenį! Tikrai pelnytai, mano nuomone.

Traileris: