Žinia, ruduo – įvairių gėrybių metas, tame tarpe ir TV serialų grįžimo į (žydruosius, hehe) ekranus. Mano laukiamiausias jau kelintą rudenį iš eilės – Sons of Anarchy. SOA, arba SAMCRO – tai baikerių klubas iš mažo Kalifornijos miestelio, dėl vaizdo užsiimantis automobilių remontu, bet iš esmės operuojantis už įstatymo ribų: prekyba ginklais, porno biznis, narkotikai, reketas – you name it. Gali pagalvoti, jog viskas dėl pinigų, bet scenaristai paišo kitokį paveikslą – viskas daroma dėl klubo = šeimos. Iš pradžių nelabai tikisi, bet pažiūrėjus kelias serijas supranti, kad taip ir yra. Viskas iš tiesų daroma klubo vardan, o Anarchijos Sūnūs turi x1000 griežtesnę vidinę tvarką (oh the irony) nei LR Seimas. Tik kažkur-kažkada-kažkas iškraipė ir/arba pamiršo pradinę klubo viziją… Tad šiandien turim, ką turim.

SOA nėra paprastas bojavykas apie motociklistus su lorenzu lameriu priešaky, kaip kas galėtų pagalvoti. Iš tiesų tai yra aštri drama, papildomai pasodrinta stipriais veiksmo epizodais, juodo humoro intarpais, o tarpais netgi dvilkteli hamletiška dvasia. Pasakysiu jums paslaptį: čia viskas taip dėl to, kad serialo kūrėjas yra Kurt Sutter. O tas kai kuria serialus, tai galvoja, kad veiksmas turi papildyti dramą ir jokiu būdu ne atvirkščiai. Ir yra teisus.

Aktorių ansamblis - tikras atradimas: K. Sagal, mūsuose labiau žinoma kaip fyfiška namų šeimininkė Pegė (iš “Vedęs ir turi vaikų“), etatinis trečiarūšių kovinių filmų blogiukas R. Perlmanas ir anksčiau nelabai kur regėtas britų aktorius Ch. Hunnamas (aš jį pamenu tik iš “Green Street Hooligans“, kuriame Frodo pavirsta į futbolo chuliganą :)). Kiekvienas atskirai – so so, bet visi kartu – neregėtai stiprus užtaisas. Mano kuklia nuomone, tai geriausia televizinė režisūra, scenarijus ir kastingas (antraeiliai aktoriai čia yra tiesiog AWESOME) nuo pat “Sopranų“. Beje, jei “Sopranai” būtų pasirodę bent 10 metų vėliau, kokybiško TV serialo etalonu tikrai laikyčiau SOA.

Pabaigai: dar neminėjau garso takelio, kuris yra praktiškai tobulas kiekvienam sezone! Nors ten ir viskas apie rokenrolą, patikėkit manim (užkietėjusiu elektronščiku), tai yra muzika sielai.

9,5/10. Ne 10/10 tik dėl to, kad to veiksmo kartais norisi vos vos daugiau nei dramos. Viskas, kitąmet tikrai išsilaikau moco teises ir varau gaudyt vėjo keliuose. Gal net ir kokį pseudo-legalų klubą užkursiu su Robke ir Jonuku..

Traileris.. Geriau nedėsiu, neradau tokio, kuris sugebėtų pilnai perteikti SOA dvasią. Užtai įdėsiu nuorodą į pilną SOA himną:

Malonus atradimas šitame mini seriale buvo švedų ponaitis Alexander Skarsgård (panelės, katros žiūri “True Blood“, turėtu jau būti nuleipusios nuo šio vardo), kuris tyčia ar netyčia visai priderėjo prie “Iceman” rolės. Toks visada iš išorės ramus ir paprastai atrodantis, bet viduje tikrai ne taip tvirtai besijaučiantis jaunuolis, kurį pergalingoji JAV karo mašina padarė atsakingu ne tik už save, bet ir už dar -liolika nelabai suprantančių kas jų laukia pacukų. Turbūt jausmas toks pat, kaip patapti tėvu 14-os? I wouldn’t know :)

Taigi, “Generation Kill” įdomiai paišo JAV karių kasdienybę Irake, parodo, kaip kartais karo laukimas gali būti baisesnis už patį karą. Įdomiausia, kad šitas show nestumia propagandos nei už, nei prieš karą. Tiesiog rodo, kaip viskas buvo. Realistiškumo dėlei filmo kūrėjai netgi pakvietė porą tikrų pėstininkų suvaidinti pačius save. Panašu, kad kūrėjai savo tiklsus pasiekė, nes interneto platybėse komentatoriai šneka, kad realistiškumo čia tikrai netrūksta.

Get some! 10/10

Šiandienos post’as – apie airį Liam Neeson. Šį aktorių geriausiai pamenu iš “Šindlerio sąrašo“, kur jis vaidino vokiečių fabrikantą, gelbėjusį žydus nuo nacių. Bet šitame filme Liamas – visai kitoks. Čia jis – į pensiją išėjęs, bet formos dar nepraradęs slaptasis agentas, gebantis rankom/kojom mojuoti ne prasčiau už Steveną Seagalą. Ir turiu pasakyti, visai neprastai atrodo :)

Filmo pradžioje matome vienišą, atgailaujantį tėvą, kuris bando susitaikyti su dukra, kuriai dėl tarnybos anksčiau neskirdavo deramo dėmesio ir dėl to ją prarado. Toks paprastas pensininkas, bandantis kažkaip atkurti santykius su mylima dukrele. Bet kai jo mylimąją dukrelę pagrobia albanų mafija, norinti parduoti ją kaip lėlę, pensininkas pavirsta šaltakraujiška, metodiška ir nesustabdoma kaulų laužymo mašina.

Scenarijus – lengvai skylėtas, vaidyba – so so, taigi, smegenys nepervargs. Bet c’mon, čia gi “bojavykas”,  kuriam anksčiau minimi atributai – neprivalomi. Svarbu, kad kovinės scenos – labai neprastos, dėdė Liamas gerai pasirodė, Džeisonui Bornui turbūt patiktų.

7/10.

Traileris:

Skyrybos, teismai dėl dukters globos, problemos su mokesčių inspekcija ir kiti panašūs gyvenimiški rūpesčiai – pono JCVD kasdienybė šiame filme. Visą tą atskleidžia pirmosios filmo minutės. Spjovęs į Holivudą ir jo sumautus reikalus, Žanas-Klodas sėda į lėktuvą ir parvyksta tėvynėn, į Belgiją. Ten ir prasideda jo nuotykiai…

Pasakysiu paprastai: tokio Vandamo jūs dar tikrai nematėte.  Pasirodo,”the Muscles from Brussels” moka vaidinti. Ir dar kaip! Vietoj to, kad būtų tiesiog kietas, JCVD šiame filme pavargęs, liūdnas, nusivylęs, nuoširdus, verkiantis..! Don’t just take my word for it, “Time” pareiškė, kad tai antras geriausias 2008 m. performansas (po Heatho Ledgerio Jokerio).

8/10. Tiems, kas įpratę JCVD matyti su constantly iškelta koja virš galvos, gali ir nepatikti..

Traileris: