PS: T. Hardy tikrai gerai moka įkūnyti psichopatus.

Senas, pavargęs ir viskuo nusivylęs detektyvas ir kątik į didelį miestą atvykęs, pasipūtęs žalias pradedantis jo partneris. Pirmojo paskutinė ir antrojo pirmoji byla. Patirtis prieš entuziazmą. Būtų toks gan standartinis filmas apie “buddy cops”, bet čia apsireiškia religinis maniakas (K. Spacey) ir viską išmaišo. Cops do not become buddies.

Pliusas kūrėjams už atmosferą filme, nuo pat pradžių persekioja nuojauta, kad tuoj nutiks kažkas nepataisomo, ore tiesiog tvyro blogis. Pliusas Pittui už naujoko karštakošiškumą, pliusas Freemanui už suvaidintą (?) nuovargį. Pliusas ir Kevinui nors ir už trumpai, bet labai įtikinamai suvaidintą sociopatą. Ir siaubingo dydžio pliusas Holivudui, kad nesušiko pabaigos, kuri jus tikrai šokiruos.

Tik nesuprantu, kodėl filmą reikėjo pavadinti “SepSeptyniyni”. Kuklus 7 būtų kuo puikiausiai tikęs.

9/10. Ne silpnų nervų žmonėms.

Traileris:

Seniai seniai (prieš 14 metų, jei tiksliau) į Niujorką grįžo jaunuolis, turintis gausybę vilčių, idėjų bei ambicijų ir didžiulio noro parodyti ką gali, bet visišką nulį pinigų. Vadinosi jis Darren Aronofsky. Kadangi ryžto jaunuoliui nestigo, sėdo ji su draugais ir parašė scenarijų, draugai, giminės ir artimieji paaukojo po šimtą dolerių ir sudėjus su santaupomis gavosi kuklus 60 000 dolerių biudžetas. Iš viso šito ir gerų žmonių, sutikusių dirbti už itin mažą arba jokio atlygio, gavosi itin neblogas debiutas vardu Pi.

Kas ėjo į mokyklą tas žino, jog Pi yra begalinė trupmena, kurios visi skaičiai po kablelio yra skirtingi, tad jau pats filmo pavadinimas nuteikia gan matematiškai. Taip ir yra. Pagrindinis filmo herojus, paranojos, haliucinacijų ir nepakeliamų galvos skausmų kankinamas žydas Maxas (Sean Gullette) yra matematikos genijus, visa aplinkui matantis skaičiais ir galintis savo galvoje akimirksniu sudėti, atimti ir sudauginti bei padalinti skaičius dėl kurių paprasti žmonės griebiasi skaičiuotuvo (taip Maxas linksmina kaimynų mergaitę). Taip pat jis su savo kompiuteriu bando atspėti akcijų kursų pasikeitimus. O bendrauja jis tik su minėta kaimynų mergaite, kaimyne (kuri labiau bendrauja su juo nei jis su ja) ir senu savo matematikos guru Solu (Mark Margolis).

Vieną dieną jam taip bežaidžiant su akcijom ir kompiuteriu (kuris beje turi vardą, Euclidas, kaip senovės Graikijos matematiko) jis atranda 216 skaitmenų. Jie Maxą nuvilia, bet Solą sudomina, nes ir jis pats buvo 216 skaitmenų iškapstęs (tik tada gavo insultą). Ir ne tik Solą. Dar su Maxu susidraugauja Lenis, matematiškai tyrinėjantis Torą ir ieškantis ten (o tu netikėtume!) 216 skaitmenų, slepiančių tikrąjį Dievo vardą. Taipogi Maxą pradeda sekti slaptieji agentai, viena moteriškė jau kuris laikas neatlimpa, galvos skausmai ir haliucinacijos striprėja, žodžiu, užverda košė kaip reikiant.

Na, jei atvirai tai filmas labai geras. Jaučiasi Aronofskio montavimo stilius vėliau matytas ir Requiem for a dream, o ir obsesijos, manijos bei paranojos temos nepalieka jo kūrybos  (kaip parodė Wrestler ir Black Swan), tad jaunuolis (nors jau gal ir nebe taip jaunas…) rodos eina savu keliu. Labai geras debiutas, 9/10.

Traileris:

Na bent jau pirmas jų bendras darbas yra net nežinau kaip čia geriau išsireiškus… Nuostabiai tobulai puikus? Beveik pasako esmę, iš tiesų yra dar geriau.

“Drive” sužavi nuo pat pirmų garsų. Garso takelis išvis yra tiesog tobulas ir vertas sukti mašinoj ir ne tik. Ir pats filmas tobulas. Yra veiksmo, įtampos, gražių vaizdų ir dar netgi su logika nesipešantis siužetas! Ir dar aišku Goslingo veidas bei pernelyg neplėtota (gal ką ir nuvils, kad neplėtota, bet mano manymu labai gerai padaryta) romantiška linija merginų auditorijai.

O pats siužetas yra apie bevardį vaikiną, gyvenantį Los Andžele ir tiesiog vairuojantį. Kai reikia pabėgti nuo policijos, kai reikia kaskadinių triukų filmuose, kai reikia lenktyniauti ir kai kaimynei sugenda mašina. Tiesiog toks egzistavimas už vairo iki tos nelemtos kaimynės mašinos. Tada jaunuolyje gimsta šiltos emocijos. Tačiau mūsų herojaus simpatija yra ištekėjusi ir turi sūnų. O jos vyras sėdi kalėjime iš kurio dar ir grįžta nespėjus įsiliepsnot aistroms. Ir nors vairuotojas akivaizdžiai norėtų, jog vyro nebūtų  išvis, jis norėdamas apsaugoti savo simpatiją ir jos sūnų, padeda sugrįžusiam vyrui. Ir tada užverda visa košė, viskas susimaišo, bet jau kaip minėjau logika nepametama.

Trumpai galiu pasakyt tik tiek, ir pats filmas, ir garso takelis yra pernelyg geri šį filmą žiūrėt tik vieną kartą. Jei atvirai. 10/10

Traileris:

1. Hugo Weaving monologai.

2. “People should not be afraid of their governments. Governments should be afraid of their people”.

3. Kick-ass kovų scenos.

Beje, priežasčių yra daugiau, nei trys, bet šįvakar nesiplėsiu. Tiesiog pažiūrėkite, nes tai yra trully awesome reginys – 9/10. Traileris - po skirtuko.

Nuobodžiausias reikalas – skaityti filmo scenarijų, kuris turi būti patirtas žiūrint, tai visai nepasakosiu kokia seka kas vyksta. Veiksmo sūkurys kine – modernios JAV policijos užuomazgos, pareigūnų santykiai su nusikalstamu pasauliu, geri – blogi policininkai, varinio ženkliuko galia (nuo jo gimė slengas COP – angl. k. copper – varis), 60 – ųjų Holivudo spindesys, pirmosios narkotikų rinkos užuomazgos ir laukinių vakarų metodais tvarkomas biznis. Visą 2 valandų riebų holivudinį tortą puošia Russell Crowe, Kim Basinger, Kevin Spacey, Guy Pearce, senelis James Cromwell (refleksija į airių įtaką USA), ir David Strathairn grietinėlė. Po neilgos įžangos apie situaciją L.A. patartina atidžiau sekti palaipsniui įtampos įgaunantį scenarijų – iki atomazgos gali kilti daug spėjimų ir minčių.

Kilo mintis apie Film Noir žanrą – šis paliks stiprų įspūdį, primins senus nespalvotus detektyvus su mono įgarsinimu. Filmo garso takelis… vis dar sukasi grotuve :) Nepamirštam popcorno!

8.5/10 – visiškai sutinku su vertinimu IMDB ir RT.

Tai debiutinis Natalie vaidmuo ir, nors jai tada buvo panašiai tiek metų, kiek jos kuriamam personažui, man, ko gero, tai vienas įsimintiniausių vaidmenų jos karjeroje. Tas jos vaikiškas naivumas pramaišiui su lolitiškumu šiandien turbūt tūlam kedofilui (no offense) pramuštų ant drebulio beigi piktumo, bet Leonas kažkaip sugeba neatrodyti kaip pedobear traktuoti Matildą kaip lygiavertę asmenybę, neatsižvelgdamas į jos amžių ar lytį. Jie tiesiog patampa tikrais draugais.

Atskira eilutė Oldmanui, kurio psicho vaidmuo labai panašus į kitą jo vaidintą psichą iš “Penktojo Elemento” (kurį irgi režisavo Bessonas). Abu panašiai juokingi, bet nei su vienu nenorėčiau susipykti.

Tai tiek trumpai. Papildomi bonusai: geras soundtrack’as, įspūdingi susišaudymai ir smulkios, bet svarbios detalės, kurias atrasite žiūrėdami filmą over and over again. 9/10.

Traileris:

Tai čia trumpai apie to vaisto (narkotiko?) naudą. Bet kaip ir dauguma vaistų (arba visi narkotikai), šis irgi turi pašalinį poveikį, dėl kurio istorija pavirsta į trilerį. Kas įdomiausia, kad herojus (prieš pavartojimą – nevykėlis rašytojas, po pavartojimo – Wall Street’o genijus) nuo to vaisto (narkotiko?) viską greičiau suvokia ir geriau atsimena (ir sugeba laaaabai greitai sudėti 2+2), bet nuo to nepasidaro gudresnis, kadangi įnirtingai lipa ant to pačio grėblio. Apie grėblį daugiau nepasakosiu, pamatykit patys. O filmo moralas tai gal būtų toks, kad gyvenimiška išmintis yra užgyvenama (o ne įgyjama su tablete) ir be jos net ir superkompiuterinės smegenys tau didelės naudos neduos.

Mr. Mackey sakytų “drugs are bad, mkaaay?“, aš su juo iš esmės sutinku. Bet šito tai norėčiau pabandyti, nu nors kartelį…

Pabaigai: šitame filme Cooperis – ok, De Niro – senas, bet vis dar geras. Tas pagrindines merginas pamiršau po 20 min. (gal ir aš jau senas?). Bet istorija įdomi ir pamokanti. 7/10.

PS: Na, o filmų pavadinimų vertėjai Lietuvoje turbūt vartoja kitokias tabletes, nes “Limitless” mūsų kino teatruose vadinasi “Šalutinis efektas”.

Traileris:

“Advokatas iš Linkolno” – filmas apie “neaiškų” advokatą, kuris nevengia imtis visokiausių padugnių (baikeriai, prostitutės, įvairaus plauko sukčiai – you name it) gynybos.  Filmo siužetas primena Grishamo romaną: labas, aš esu advokatas, gavau bylą, kuri dabar vos nesugriaus mano gyvenimo. Nieko originalaus, bet svarbu ne vien tai kas pasakojama, o kaip tai daroma.

Suktas ir be skrupulų, bet žavus, žodžio kišenėje neieškantis ir gyvenimiška patirtimi nevengiantis su vairuotoju pasidalinti – toks yra šio filmo žvaigždės – Matthew McConaughey kuriamas herojus Mickas Halleris. Įtampa, apgavystės, smurtas, seksas – Linkolno advokato kasdienybė, tad kai jam pasiūlo ginti kažkokį pleibojų, kuris vos mirtinai neuždaužė prostitutės, Mickas net nesudvejojęs imasi bylos ir trina rankeles skaičiuodamas uždarbį. Aišku, ne viskas taip paprasta. Ir šitoj vietoj po pliusą dedu Michael Connelly (romano autoriui) ir  John Romano (scenaristui) – istorija staigiai įgauna pagreitį ir įtampa išlaikoma iki pat pabaigos, o pakeliui išsiaiškinam, kad mūsų kandusis sukčius visgi turi garbės kodeksą.

Be pačio MM labai patiko William H. Macy pasirodymas. Panašu, kad jis atrado savo naują amplua – bomžas.

Vidinio kritiko įvertinimas ((c) Mindė) – 7.5/10. Geras teisinis trileris, kurį kiek temdo Ryan “žuvies veidas” Phillippe ir faktas, kad panašių trilerių prieš tai jau matėm kokius 20 vnt.

Traileris:

PS: koks malonus sutapimas – šiandien kaip tik šio filmo premjera Lietuvoje. Po premjeros išsaugokit bilietą ir gausit “Coffee Inn” kavos for free. Plačiau – čia.

PPS: nesupratau, kodėl ACME šį tipiškai holivudinį veikalą nusprendė priskirti prie SMART filmų?

Iš po žemių telefonu kalbėtis su pagrobėjais daug liūdniau: nei šviesos, nei nuovokos – tik žydras telefono ekranas, karsto lentos ir byrančios žemės iš visų pusių. Toks yra “Buried”, filmas apie paprastą vairuotoją, kurio konvojų iššaudė, o jį palaidojo gyvą po Irako smėliu. Iš jo reikalaujama išpirkos, tamsu, vietoj kino lempų – apšvietimas Zippo žiebtuvėliu…

Ironiška, tačiau nėra ką daugiau pridurti apie šį požeminį kapo trilerį. Operatorius virtuoziškai filmuoja karste įkalintą Ryan’ą Reynolds’ą, o papildomi pliusai keliauja voice casting’ui už kadro, gerokai prisidedančiam prie atmosferos. Na, o dabar įsiklausom į byrančio karstan smėlio šiugždėjimą…

7/10. Traileris – after the break.

Traileris: