8/10

Apie šitą filmą turėjo būt parašyta jau seniai. Ir ne vien todėl, kad ši sci-fi komedija su aktorių žvaigždynu yra nuostabus filmas bet kokio niūrumo dienai ar nakčiai praskaidrint. Bet geriau vėliau negu niekada.

Pačioje pradžioje Žemę palieka delfinai (ir nors tai jie daro žymiai smagiau ir gražiau, į galvą negali neateiti palyginimas su Camiu “Maro” žiurkėmis) ir nors tai turėtų kelti susirūpinimą, gyvenimas planetoje bėga kaip bėgęs ir tokiems paprastiems žmonėms kaip Artūras Dentas (Martin Freeman, matytas kitose britų komedijose Hot fuzz bei Love actually) didesnių rūpesčių kelia tai, jog vakarėlyje nepavyko pakabinti merginos, o štai šįryt pabudus buldozeriai ruošiasi sugriauti jo namą, nes jis trukdys greitkeliui. Čia pas Arthurą atskuba jo geriausias draugas Ford Prefect (Mos Def iš Italian Job) ir atskleidžia savo tikrąją prigimtį – jis yra ateivis iš kitos galaktikos pusės ir po dešimties minučių visa Žemės planeta bus sunakinta, nes ji trukdo kosminiam greitkeliui. Fordas išgelbsti Artūrą ir taip prasideda jų autostopinė kelionė po kosmosą.

Kaip ir priklauso geram filmui, čia pilna įvairių netikėtumų. Kaip kad tai, jog be rankšluosčio į kosminę kelionę geriau nė nesileisti, arba tai, jog likus pusei minutės gyventi Artūrą ir Fordą išgelbsti kosminis laivas su Fordo pusbroliu galaktikos prezidentu ir ta pačia mergina Tricia (mano kuklia moteriška nuomone, viena gražiausių aktorių Zooey Deschanel iš 500 days of Summer) su kuria Artūrui nepasisekė vakarėlyje. Tokie sutapimai vyktų veltui jeigu nenuvestų į dar netikėčiausius nuotykius visose kosmoso pusėse ieškant Didžiojo klausimo (nes į jį jau atsakyta, tačiau klausimo niekas dar nežino) ir sutinkant tokius kino grandus kaip John Malkovich, Billy Nighy ir Hellen Mirren balsą.

Vienas mieliausių šiame filme, bent man, yra androidas Marvinas su žmogaus asmenybe ir depresija bei Alan Rickman balsu komentuojantis visa kas vyksta aplink. Labai žmogiška ir smagu. O ginklas, priverčiantis suprasti į tave šovusiojo požiūrį į gyvenimą ir savijautą, tikrai praverstų ne vienai moteriai, ne veltui joms ir buvo sukurtas.

Visas spalvingas reginys neprailgsta, o jį pažiūrėjus supranti, jog nėra nieko geriau už paprastą arbatos puodelį šiame tobulai netobulame pasaulyje. Ir nesvarbu koks yra tas Didysis galaktikos ir viso kosmoso klausimas, kiekvienam svarbiausias yra ar jis/ji yra tas/ta vienintelis, kurio ieškojai visą gyvenimą.

Nebanalus mielas filmas širdžiai atgaivinti. 8/10

 Traileris:

Kažin, ar “Star Trek” herojai nors pagalvojo kartą pagalvojo, kas būtų, jei tos visos sapalionės, kurias jie turėjo vaidinti, pataptų tiesa? “Galaxy Quest” – būtent apie tai. Kažkada buvusio labai populiaraus TV serialo herojai tenkinasi buvusios šlovės likučiais pasirodydami į įvairiuose fanų suvažiavimuose ir supermarketų atidarymuose. Nuo paskutinio epizodo eterio praėjo jau 17 metų ir visai įgulai toks gyvenimas jau įgriso. Išskyrus Nesmitą, kuris už kitus jaučiasi kietesnis, nes yra “kapitonas”. Ir per eilinį vietinės “maksimos” atidarymą motušė Visata iškrečia jiems pokštą – visas jų TV šou virsta realybe, su tikrais ateiviais, kosminiais laivais ir kitais būtinais atributais

Kodėl šis “kvestas” man patiko? Nes geba taikliai, bet neužgauliai pasišaipyti iš visos “Startrekiados”, kosminiuose tv serialuose vyraujančių klišių, hardcore fanų, komiksų konvencijų ir geekų (ar reik sakyt – nerdų?) apskritai. Ir išvis, filmas nestokoja sveiko humoro ir ironijos (pvz, supermoteris ateivių žudikė Ripley, čia patapusi didžiakrūte žvaigždeive, tegebančia kaip papūga kartoti laivo kompiuterio komandas – priceless). Nors ne fantastams greičiausiai ir nepatiks (šio žanro parodijos dažniausiai tik patiem fantastam ir tepatinka), aš duodu 7 iš 10.

Nesu zombių mėgėjas, bet šis “flick’as” man patiko. Labiausiai – dėl juodo jumoro, kurio čia rasite su kaupu: kandūs juokeliai liejasi taip pat srauniai, kaip ir zombių kraujas. Maloniai nustebino ir vienos Holivudo įžymybės cameo (nesakysiu kieno – patys pažiūrėkit).

Who’s ready for good old fashioned zombie fun? 8/10.

PS: skirtingai nuo vyraujančių stereotipų, zombiai šiame filme labai atletiški :)

Traileris:

Skyrybos, teismai dėl dukters globos, problemos su mokesčių inspekcija ir kiti panašūs gyvenimiški rūpesčiai – pono JCVD kasdienybė šiame filme. Visą tą atskleidžia pirmosios filmo minutės. Spjovęs į Holivudą ir jo sumautus reikalus, Žanas-Klodas sėda į lėktuvą ir parvyksta tėvynėn, į Belgiją. Ten ir prasideda jo nuotykiai…

Pasakysiu paprastai: tokio Vandamo jūs dar tikrai nematėte.  Pasirodo,”the Muscles from Brussels” moka vaidinti. Ir dar kaip! Vietoj to, kad būtų tiesiog kietas, JCVD šiame filme pavargęs, liūdnas, nusivylęs, nuoširdus, verkiantis..! Don’t just take my word for it, “Time” pareiškė, kad tai antras geriausias 2008 m. performansas (po Heatho Ledgerio Jokerio).

8/10. Tiems, kas įpratę JCVD matyti su constantly iškelta koja virš galvos, gali ir nepatikti..

Traileris: