5/10.

7/10

Traileris:

* Jaunesni skaitytojai gali ir nežinoti, tai paaiškinsiu – videosalonais anksčiau vadindavo kokias nors mažas patalpas, kuriose iš nelegalių vaizdajuosčių buvo rodomi filmai už pinigus (3-5 rubliai už seansą, jei teisingai pamenu). 

1. Hugo Weaving monologai.

2. “People should not be afraid of their governments. Governments should be afraid of their people”.

3. Kick-ass kovų scenos.

Beje, priežasčių yra daugiau, nei trys, bet šįvakar nesiplėsiu. Tiesiog pažiūrėkite, nes tai yra trully awesome reginys – 9/10. Traileris - po skirtuko.

Žinia, ruduo – įvairių gėrybių metas, tame tarpe ir TV serialų grįžimo į (žydruosius, hehe) ekranus. Mano laukiamiausias jau kelintą rudenį iš eilės – Sons of Anarchy. SOA, arba SAMCRO – tai baikerių klubas iš mažo Kalifornijos miestelio, dėl vaizdo užsiimantis automobilių remontu, bet iš esmės operuojantis už įstatymo ribų: prekyba ginklais, porno biznis, narkotikai, reketas – you name it. Gali pagalvoti, jog viskas dėl pinigų, bet scenaristai paišo kitokį paveikslą – viskas daroma dėl klubo = šeimos. Iš pradžių nelabai tikisi, bet pažiūrėjus kelias serijas supranti, kad taip ir yra. Viskas iš tiesų daroma klubo vardan, o Anarchijos Sūnūs turi x1000 griežtesnę vidinę tvarką (oh the irony) nei LR Seimas. Tik kažkur-kažkada-kažkas iškraipė ir/arba pamiršo pradinę klubo viziją… Tad šiandien turim, ką turim.

SOA nėra paprastas bojavykas apie motociklistus su lorenzu lameriu priešaky, kaip kas galėtų pagalvoti. Iš tiesų tai yra aštri drama, papildomai pasodrinta stipriais veiksmo epizodais, juodo humoro intarpais, o tarpais netgi dvilkteli hamletiška dvasia. Pasakysiu jums paslaptį: čia viskas taip dėl to, kad serialo kūrėjas yra Kurt Sutter. O tas kai kuria serialus, tai galvoja, kad veiksmas turi papildyti dramą ir jokiu būdu ne atvirkščiai. Ir yra teisus.

Aktorių ansamblis - tikras atradimas: K. Sagal, mūsuose labiau žinoma kaip fyfiška namų šeimininkė Pegė (iš “Vedęs ir turi vaikų“), etatinis trečiarūšių kovinių filmų blogiukas R. Perlmanas ir anksčiau nelabai kur regėtas britų aktorius Ch. Hunnamas (aš jį pamenu tik iš “Green Street Hooligans“, kuriame Frodo pavirsta į futbolo chuliganą :)). Kiekvienas atskirai – so so, bet visi kartu – neregėtai stiprus užtaisas. Mano kuklia nuomone, tai geriausia televizinė režisūra, scenarijus ir kastingas (antraeiliai aktoriai čia yra tiesiog AWESOME) nuo pat “Sopranų“. Beje, jei “Sopranai” būtų pasirodę bent 10 metų vėliau, kokybiško TV serialo etalonu tikrai laikyčiau SOA.

Pabaigai: dar neminėjau garso takelio, kuris yra praktiškai tobulas kiekvienam sezone! Nors ten ir viskas apie rokenrolą, patikėkit manim (užkietėjusiu elektronščiku), tai yra muzika sielai.

9,5/10. Ne 10/10 tik dėl to, kad to veiksmo kartais norisi vos vos daugiau nei dramos. Viskas, kitąmet tikrai išsilaikau moco teises ir varau gaudyt vėjo keliuose. Gal net ir kokį pseudo-legalų klubą užkursiu su Robke ir Jonuku..

Traileris.. Geriau nedėsiu, neradau tokio, kuris sugebėtų pilnai perteikti SOA dvasią. Užtai įdėsiu nuorodą į pilną SOA himną:

“Sucker punch” yra skirtas vyriškai auditorijai, ir turi visus ją žavinčius atributus: daug gražių jaunų merginų, daug veiksmo, masinių susišaudymu ir sprogimų. Deja, taip pat jis turi ir šiai auditorijai sunkiai perkandamą scenarijaus posluoksnį: didžioji veiksmo dalis vyksta iliuzinėje protagonistės tikrovėje, kurią ši susikuria po sukrečiančios traumos šeimoje patekusi į kraupią psihitatrinę. Dar būtų nieko, bet dabar vyrukams kine tikrai atvimpa žandikaulis: toje iliuzinėje tikrovėje vyksta virtualios, o gal iliuzinės (pakvipo “Inception”?) misijos (visi efektai vyksta irgi čia).

Apie efektus: juos reikėtų pažymėti atskirai. Virtualiame pasaulyje galima viskas, todėl režisierius ir dailės skyrius padirbėjo iš peties, vaizduotės nevaržė. Slibinai, gigantiški samurajai, robotai, orkai, Pirmo pasaulinio batalijos ir daug daug liepsnų, kardų ir pozų iš “The Matrix”. Norisi šaukti “ką dar jūs man parodysit?!” Yra net sulėtintas laikas. Visa tai žavi, kelia neironišką šypseną ir kutena “efektų liauką” komiksų ekranizacijų, kompiuterinių žaidimų ir kovinių epų gurmanams. Rekomenduoju atkreipti dėmesį, kaip meistriškai atskirtos aplinkos – spalvomis, nuotaika.

Filmui per kojas kerta jau minėtas scenarijaus daugiasluoksniškumas ir jaunų aktorių vaidyba. Keli kino veteranai čia tikrai blizga (epizodinis, bet puikus Scott Glenn, tačiau visuma yra plokščia ir nejaudinanti. Pagrindinė aktorė Emily Browning – neįtikina, jos vienoda “nuskriaustos mergaitės” išraiška visada atrodo kaip ne iš to filmo. Jei ne vaizdai, “Sucker punch” būtų visai “sucker”. Beje, pavadinimas reiškia “netikėtą, dažnai nelegalų smūgį oponentui”. Galima sakyti, šį kartą smūgis gavosi ne oponentui, o sau.

Už gražius vaizdus pagiriam, bet rezervuotai 6/10.

Traileris:

Nuobodžiausias reikalas – skaityti filmo scenarijų, kuris turi būti patirtas žiūrint, tai visai nepasakosiu kokia seka kas vyksta. Veiksmo sūkurys kine – modernios JAV policijos užuomazgos, pareigūnų santykiai su nusikalstamu pasauliu, geri – blogi policininkai, varinio ženkliuko galia (nuo jo gimė slengas COP – angl. k. copper – varis), 60 – ųjų Holivudo spindesys, pirmosios narkotikų rinkos užuomazgos ir laukinių vakarų metodais tvarkomas biznis. Visą 2 valandų riebų holivudinį tortą puošia Russell Crowe, Kim Basinger, Kevin Spacey, Guy Pearce, senelis James Cromwell (refleksija į airių įtaką USA), ir David Strathairn grietinėlė. Po neilgos įžangos apie situaciją L.A. patartina atidžiau sekti palaipsniui įtampos įgaunantį scenarijų – iki atomazgos gali kilti daug spėjimų ir minčių.

Kilo mintis apie Film Noir žanrą – šis paliks stiprų įspūdį, primins senus nespalvotus detektyvus su mono įgarsinimu. Filmo garso takelis… vis dar sukasi grotuve :) Nepamirštam popcorno!

8.5/10 – visiškai sutinku su vertinimu IMDB ir RT.

Tai debiutinis Natalie vaidmuo ir, nors jai tada buvo panašiai tiek metų, kiek jos kuriamam personažui, man, ko gero, tai vienas įsimintiniausių vaidmenų jos karjeroje. Tas jos vaikiškas naivumas pramaišiui su lolitiškumu šiandien turbūt tūlam kedofilui (no offense) pramuštų ant drebulio beigi piktumo, bet Leonas kažkaip sugeba neatrodyti kaip pedobear traktuoti Matildą kaip lygiavertę asmenybę, neatsižvelgdamas į jos amžių ar lytį. Jie tiesiog patampa tikrais draugais.

Atskira eilutė Oldmanui, kurio psicho vaidmuo labai panašus į kitą jo vaidintą psichą iš “Penktojo Elemento” (kurį irgi režisavo Bessonas). Abu panašiai juokingi, bet nei su vienu nenorėčiau susipykti.

Tai tiek trumpai. Papildomi bonusai: geras soundtrack’as, įspūdingi susišaudymai ir smulkios, bet svarbios detalės, kurias atrasite žiūrėdami filmą over and over again. 9/10.

Traileris:

Taigi, susipažinkite su Hanna: jai 16 metų ir visą savo sąmoningą gyvenimą iki šiol ji praleido Suomijos giriose, kur tėvas ją ruošė neišvengiamai artėjančiam kontaktui su žiauriu pasauliu: mokė efektyviausių žudymo būdų, įvairių kovos menų ir išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis.  Tėvuko planas iš dalies išdegė. Hanna-žudikė išlaiko visus brandos egzaminus. Bet Hanna-paauglė kontaktui su pasauliu dar visai nepasiruošusi…

Tiesą pasakius, iki galo nesupratau, kaip rimtai čia tokį filmą traktuoti. Galų gale, pamatęs namelį su nuo lubų žemyn galva dygstančiais grybukais ir išgirdęs Cate Blanchett “pietietišką” akcentą (katras turėjo įdomią savybę kartais dingti), nusprendžiau, kad tai kokia tai meniška europinė tragikomedija.

Gaila, kad Eric’as Bana neturėjo progų daugiau pasireikšti, bet visuma visai patiko. 8/10. Garso takelį vertinu atskirai – 10/10, Chemical Brothers visada viską daro teisingai :)

Traileris:

Nesu zombių mėgėjas, bet šis “flick’as” man patiko. Labiausiai – dėl juodo jumoro, kurio čia rasite su kaupu: kandūs juokeliai liejasi taip pat srauniai, kaip ir zombių kraujas. Maloniai nustebino ir vienos Holivudo įžymybės cameo (nesakysiu kieno – patys pažiūrėkit).

Who’s ready for good old fashioned zombie fun? 8/10.

PS: skirtingai nuo vyraujančių stereotipų, zombiai šiame filme labai atletiški :)

Traileris: